Tomo Lagūnavičiaus
muziejus

Dive into an online realm of artistic expression and beauty.

Apie muziejų

Tomas Lagūnavičius – tai tarpdisciplininis menininkas iš Kauno, kurio kūryba apima vizualiuosius ir scenos menus. Jis yra įkūręs pirmąją Lietuvoje generatyvinio meno galeriją-muziejų, įsikūrusią Vilniaus senamiestyje, Visų Šventųjų g. 5-2. Ši galerija-muziejus duris atvėrė 2024 m. liepos 12 d.

Vykstančios parodos

Tapk meditacijos savininku

Šis interaktyvus meno projektas kviečia lankytoją ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti kūrybos procese, pasirenkant jam artimiausią paveikslą bei jį lydinčią meditaciją, taip akimirksniu stebėtojas tampa pasirinktos patirties savininku.

Paroda tyrinėja meno, performanso ir dvasinių praktikų susiliejimą, kelia klausimus apie nuosavybės ribas šiuolaikinėje kultūroje: ar galima „turėti“ ne tik meno kūrinį, bet ir būseną, pojūtį, vidinį išgyvenimą?

Daugiau apie parodą...

Vykstančios parodos

Transhumanistiniai šokiai

Transhumanistiniai šokiai – menas, jungiantis žmogų ir technologiją. Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodytų šokis tarp žmogaus ir mašinos? Kaip emocija susilieja su algoritmu, o kūryba – su dirbtiniu intelektu? „Transhumanistiniai šokiai“ – tai kvietimas patirti vizualinę simfoniją, kurioje susijungia kūnas, technologija ir ateities vizijos.

Ši unikali meno paroda tyrinėja transhumanizmo idėjas per įvairias šiuolaikinio meno formas . Kiekvienas kūrinys – tai šokio judesys tarp natūralumo ir mechanikos, tarp ribotumo ir begalinio potencialo.

Buvusios parodos

Kodėl žmonės mėgsta diktatorius?

Fenomenas, kodėl tam tikros visuomenės dalys linksta pritarti autoritariniams lyderiams, yra seniai nagrinėjamas tiek filosofijoje, tiek politinėse teorijose. Ši paroda remiasi politinės filosofijos, psichologijos ir sociologijos įžvalgomis, siekiant atsakyti į klausimą: kodėl žmonės mėgsta diktatorius?

Buvusios parodos

Daiktai ir žmogus: santykiai ir prasmių kūrimas

Daiktų filosofija yra tarpdisciplininė sritis, kuri siekia suprasti daiktus ne tik kaip fizinius objektus, bet ir kaip prasmių, santykių ir egzistencijos tinklų dalis. Šios filosofijos tikslas - ne tik analizuoti daiktų prigimtį, bet ir iš naujo permąstyti žmogaus vietą pasaulyje, kur daiktai tampa neatsiejama mūsų būties dalimi. Gyvenime yra įvairūs daiktai, bet mes juos įprasminame. Kokią prasmę jie turi? Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Gal jis neturi jokios prasmės? Bet kai kuriems žmonėms tai yra pagrindinė komunikavimo priemonė. Kavos puodukas. Kodėl jis toks? Daiktų filosofija, daiktų psichologija ir panašūs dalykai demonstruojami parodoje.

Būsimos parodos

Kasdienių transformacijų filosofija

Kasdieninė transformacija yra ne tik individualaus žmogaus raidos, bet ir platesnio kultūrinio bei socialinio konteksto fenomenas. Ji kyla iš prielaidos, jog žmogaus gyvenimas nėra statiškas, o nuolat kintantis procesas, kuris reikalauja tiek refleksijos, tiek aktyvaus veikimo. „Žmogus nėra tai, kas jis yra, bet tai, kuo jis darosi“ (Sartre, L’Être et le Néant, 1943). Ši mintis išryškina transformacijos dinamiką kaip egzistencinę žmogaus būseną.